Dar Yellowstone nacionaliniame parke, grįždami iš žygio, pamatėme, tarytum Alpes, stūksančias nusnigtas kalnų viršūnes horizonte. Kompaso bei žemėlapių pagalba greitai išsiaiškinome (Giedrė išsiaiškino, man ji žemėlapių vartyt neleidžia, sako paklaidinu…), kad tai Tetonų kalnai esantys Grand Teton nacionaliniame parke, į pietus nuo Yellowstone.
Naujas parkas mūsų maršrute
Išsiklausinėjome informacijos centre apie Grand Teton nacionalinį parką ir greitai susidėliojome reikiamus taškus: potencialus kempingas, žygio vietos, gyvūnų stebėjimo zonos bei artimiausia pigi parduotuvė, pasipildyti savo maisto atsargas.
Iškart po Yellowstone leidomės į naująjį nacionalinį parką, kupini džiaugsmo, kad pagaliau įtraukėme ir kažką, ko neplanavome, o iš atsiliepimų bei paveiksliukų tai turėtų būti kažkas įspūdingo. Taip pat kirbėjo viltis, kad pamatysiu savo vilkus, kurių čia lyg ir turėjo būti. Užbėgant įvykiams už akių – nepamačiau.
Subjurusi improvizacija
Vos tik įriedėjus į Tetonų nacionalinį parką, pamatėme vėl tas ilgąsias vilkstines, kai vienas durnelis sustoja vidury kelio fotografuoti eilinį gyvūną. Jam iš paskos, norėdami pamatyti, ką gi šis vairuotojas pamatė, stoja ir kitos mašinos. Viena paskui kitą, sudarydami ilgiausius srautus. Gerai, kad bent reindžeriai (ne, deja vis dar ne Volkeris) atskuba rašyti baudų idiotams (idiotais vadinu ne tik už tai, ką dabar aprašiau; JAV vairuotojai tiesiog lepšių lepšiai, nerodantys posūkių, keliantys avaringas situacijas, važiuojantys didžiausiais automobiliais ne tik savo, bet ir priešpriešinėje juostoje). Taip, šios šalies vairuotojai pažadino ir manyje rusiškų keiksmažodžių nevengiantį, kumščiu grūmojantį rytų Europos vairuotoją.
Prasivilkus pro visas vilkstines pagaliau atvykome iki numatyto kempingo – pilnas. Puolėm tiesiai į informacijos centrą, kur visiškai abejingas reindžeris sumykė apie artimiausią kitą stovyklavietę bei vieną žygį, kurį rekomendavo atlikti. Paklausus, ar rekomenduotų dar ką nors, atsakė, kad visgi tą vieną žygį rekomenduotų. Daugiau iš jo neišspaudėme. Skubant link kitos stovyklavietės bent jau džiugino kalnai, kurie mums sudarė vienoje pusėje tarsi nuostabaus peizažo sieną. Jie čia išties įspūdingi.
Įsikūrėme ir pasipildėme atsargas
Antrame kempinge vos radome vieną iš paskutinių vietų. Greitai pastatėme palapinę ir movėme į Jackson miestelį, kuris yra 10-as pagal dydį Wyoming valstijoje ir turi „net“ 8000 gyventojų. Taip, Wyoming valstija yra viena didžiausių JAV, tačiau turi vos daugiau nei 500 tūkstančių gyventojų (mažiau nei Vilniuje).
Praduotuvėje greitai apsipirkome. Radome viską, išskyrus duoną. Buvo labai keista, kaip sunku mieste rasti parduotuvę, kuri parduotų duoną. Neradome, nes neturėjome daug laiko. Skubėjome pirmą sykį išbandyti Wendy‘s greito maisto restoraną. Nusivylėme. Burger King visdar numeris vienas mūsų maršrutuose, kai neturime laiko arba neįmanoma pasigaminti šilto maisto. Numeris vienas, nes turi „čyzburgerių“ po vieną dolerį ir nemokamą Wi-Fi.
Likusi dienos dalis nebuvo niekuo įdomi – ją praleidome ilsėdamiesi prie palapinės. Po truputį lindo jausmas, kad tie kalnai mus tiesiog priviliojo, kaip blogos knygos geras viršelis.
Gyvūnų stebėjimo karavanas
Kitą dieną jau jautėmės mažiau susierzinę. Išsimiegojome pakankamai šiltai ir užsiregistravome į reindžerio organizuojamą gyvūnų stebėjimo karavaną. Geriausia jo dalis – pagaliau vairuot nereikėjo man. Mus po sparnu priėmė vyresnio amžiaus amerikiečių pora.
Karavano metu dalyvavo 10 automobilių, keli iš jų priėmė nepažįstamus žmones, kaip mes. Nors iš pradžių manėme, kad nieko įdomaus tikrai neįvyks, nes buvome matę kone visus gyvūnus Yellowstone, klydome.
Noras socializuotis
Pirmasis teigiamas dalykas, kuris nutiko karavano metu – mes pagaliau galėjome normaliai socializuotis su kitais žmonėmis. Taip, turėjome progų tiek Airbnb, tiek dar keliose vietose, tačiau tai tebuvo labiau mandagumo pokalbiai. O gamtoje žmonės išvis nelinkę perdaug bendrauti, kiekvienas turi savo mažą erdvę ir joje tūno.
Išsiaiškinome, kad pora yra iš Merylendo valstijos, turi 3 dukras, maždaug mūsų amžiaus. Pokalbis labiau vyko į kitą pusę. Sulaukėme labai daug klausimų apie save, savo kelionę, kaip susipažinome, kiek laiko kartu. Taip pat karavano metu supratome, kad vis daugiau žmonių apie mus kalba. Pasirodo mūsų naujieji draugai visiems iš eilės pasakojo apie mus ir mūsų kelionę. Ko ne superstarai…?
Galbūt turint patirties kitose kelionėse, šį kartą nustebino tai, kad visi žmonės labiau domėjosi mūsų kelionės finansavimu. Lietuva jiems buvo girdėta, tačiau nei istorinių nei geografinių klausimų niekas šį kartą neuždavinėjo. Visiems buvo įdomiau kaip mes sau leidžiame keliauti.
Amerikiečiai gana atviri žmonės – ką sugalvoja to ir klausia. Be klausimų apie finansavimą, taip pat sulaukėme klausimų apie mūsų santykius, kiek laiko kartu, kada vedėme, kaip susipažinome, ar turime brolių, seserų, ką studijavome ir panašiai. Atsakydamas į tai aš jiems pateikiau be galo įdomių faktų apie liūtus, britų kraujomaišą bei elnių ir antilopių patinų kovas dėl patelių. Jie liko sužavėti…
Och tie bebriukai…
Karavano metu, be elnių, bizonų ir vienos briedės pavyko pamatyti ir bebrų (o ką jau manėte?). Giedrė pasakė, kad nuo šiol tai jos mėgstamiausi gyvūnai. Na o aš bebriukus mėgdavau ir anksčiau…
Nors kalnai Grand Teton nacionaliniame parke išties įspūdingi, tačiau visdar manau, kad mus tiesiog sužavėjo šis peizažas. Nelikome nepatenkinti – po ilgo laiko leidome sau atsipūsti, neiti į žygius, sušilti ir atsipalaiduoti. O toliau – Rocky mountains Colorado!