Toliau judėjome link Monument Valley. Negaliu nei apsakyti, kaip laukėme šio momento. Tai buvo laikas, kurį mes skirsime tiesiog poilsiui. Buvome radę vietą, kur kempingas turėjo būti privatus, pačiame Navajo (indėnų) genties parke, kuris supa Monument Valley objektus. Čia turėjome pagaliau rasti dušą skalbimo mašinas bei alaus. Planavome dienas leisti prie interneto ir tinginiaudami, nes po tiek karščio, purvo ir žygių jautėmės, kad užsitarnavome tą.
Riedėjome link Monument Valley su šypsenom. Jas dar labiau didino tai, kad visi to slėnio objektai ėmė lįsti iš visų kampų dar nei neįvažiavus į mokamą Navajo indėnų parką. Manėme, kad jau pačiame parke tai turbūt vaidai bus dar įspūdingesni.
Viskas ne taip, kaip tikėjomės
Atvykome, sumokėjome 20 USD ir važiavome prie kempingo. Čia iškart nemaloni darbuotoja leido suprasti, kad įsiregistruoti galima tik nuo 1 valandos dienos. Vietoje, kur nei vienos kitos palapinės be mūsų nebuvo… Na ką padaysi, vėliau tai vėliau… Taip pat išsiaiškinome, kad čia nėr ir skalbimo mašinų, nors visą teritoriją valdo didelis viešbutis. Ką padarysi, juk rasime kur išsiskalbt kitur. Galop ir laužų kurt, pasirodo, negalime. Draudžiama… Na, negalima tai negalima, juk ir vėl pabūsime porą dienų be šilto maisto.
Išsiaiškinome apie miestelį, kuris buvo už 25 mylių nuo mūsų. Ten mūsų GPS rado Burger King ir parduotuvę, kur jau turėjo mūsų laukti alus ir vynas. Važiavome, pietavome ir džiaugėmės lašeliu interneto. Po to nuėjome į parduotuvę. Apsukome kone 3 ratus, kol ėmėme mąstyti – kažkaip niekur nesimato nei alaus nei kitų gėrimų. Vėl radę internetą išsiaiškinome baisiausią Monument Valley slepiamą tiesą: Navajo žemėse – jokio alkoholio! Kitaip tariant – Nava‘chui!
Pasiderinome planus
Negali sakyti, kad viskas apsivertė dėl to, kad neradome alaus, tačiau tai buvo tikrai didelė viso plano keitimo dalis. Nesijautėme nei jaukiai nei atsipalaidavę Monument Valley parke. Iškart nuvykome į savo numatytą kempingą, kur mums pavyko atšaukti savo rezervaciją ir nemokėti pirmos dienos mokęsčio už atšaukimo vėlavimą.
Spėjome dar pavažiuoti aplink pačius Monument Valley objektus. Gražu, bet, jei kas mąstote apie vykimą tenais – neverta. Viską jūs pamatysite iš aplinkinių nemokamų kelių. Ten tiesiog surenkami turistai, iš kusių paimami pinigai ir jie nuvežami pafotografuoti. Naiviai teigiama, kad kelias nepritaikytas paprastiems automobiliams, norint, kad visi mokėtų gidams su pickupais, kurie visus vežios už tam tikrą kainą. Mūsų Ford Focus be jokių problemų pravažiavo visą trasą.
Užsidirbome karmos taškų ir palikome indėnų žemes
Nusprendėme, kad Navajo labai gerbiame, bet ne mums tas sausas įstatymas po savaitės sausrų dykumose. Išvykdami iš parko sutikome porelę, kuriai perdavėme savo bilietą ir taip, tikimės, uždirbome karmos taškų.
Pasileidome į Page miestelį, kuriame radome privatų kempingą, šalia esantį Walmart su alumi ir vynu. Nuo čia ir Ziono nacionalinis parkas buvo dvigubai arčiau. Kelionė prailgo, vairavimas užkniso, bet radome pačia paskutinę vietą kempinge. Išsivyniojome palapinę ir pagaliau – ilsėjomės. Po tiek kaitros, išdžiūvusių galūnių ir nenuplaunamos druskos nuo veido, pagaliau galėjome šiek tiek atsikvėpti.
Dabar visos emocijos atrodo sumažėjusios, tačiau momentą, kai aptarėme Monument Valley sausą įstatymą įrašėme. Atsargiai – necenzūruota.