Iš Dinozaurų nacionalinio monumento keliavome į Jutos pietus. Čia mūsų laukė net trys stulbinančio grožio parkai: Arches ir Canyonlands nacionaliniai bei Dead Horse Point valstijos parkas. O taip pat laukė ir nauji žygiai JAV. Šį kartą daug karštesni nei mes buvome pratę, visgi randames vidury dykumos.
Vanduo, vanduo ir dar kartą vanduo
Jau atvykę į kempingą supratome, kad su sąlygomis šį kartą bus sunkiau – nei vandens, nei kriauklių nei tualetų su nuleidžiamu vandeniu. Apskritai, visur šiose teritorijose rašė, kad būtina gerti daug skysčių bei artimiausias lokacijas, kur buvo galima rasti geriamo vendens. Iki jų, žinoma, reikėjo važiuoti automobiliu. Gerai tai, kad už bene 25 mylių buvo miestelis pavadinimu Moab. Čia radome viską, ko mums reikėjo – ir parduotuves, ir degalines ir vandens kolonėlę. Kasdien tekdavo užsukti į šį miestelį pasipildyti vandens atsargų.
Devil‘s Garden žygis
<Apie žygį…
Visi žygiai JAV buvo labai skirtingi vienas nuo kito. Štai Arches nacionaliniame parke radome Devil‘s Garden žygį, kuris susidėjo iš čia labai garsių arkų bei primityviosios dalies, kur netgi sunku pamatyti tolimesnį žygio tašką.
Pradėjome žygį labai anksti, kol dar saulė neprikaitino mums kelio. Iš pradžių dar turėjome lenkti dideles mases turistų, kurie skubėjo pamatyti arčiau esančių arkų. Kad šie neis toliau nei pirmas žygio taškas, matėsi iš jų eisenų, taip pat iš to, kad neturėjo pasiėmę nei kiek vandens ir, kad nei vienas nesisveikino ir nesišypsojo.
Žygiai JAV ir kitose šalyse jau parodė ne sykį – žmonės, kurie linkę eiti toli ir sunkiau yra mandagūs, besisveikinantys ir socialūs. Juk dažnam gali prireikti ir pagalbos, jei pasimeti, ar kas nutinka kelyje.
Turistai baigėsi po pirmų dviejų arkų. Turiu pasakyti, kad tos arkos nebuvo labai ir įdomios. Laukiau antrosios žygio dalies, vadinamos primitive trail, kur ir kelią sunku pamatyti ir kopimo ir lipimo turėjo būti užtektinai.
Taip ir buvo – ir kopėme ir lipome, ir šliaužėme ir vargome. Bet buvo verta. Gamta buvo sausa ir negailestinga, tačiau kartu ir nuostabiai graži. Raudona spalva jau mus lydėjo kurį laiką, tačiau dar nebuvome prie jos tiek pripratę, kad tai nebedžiugintų. Buvo smagu.
Delicate Arch žygis
Į Arches nacionalinį parką grįžome ir kitą vakarą. Šį kartą buvome nusitaikę į Delicate Arch žygį. Vieni žygiai JAV yra labai turistiški, kiti beveik nelankomi praeivių. Šis buvo vienas iš labiausiai lankomų Jutos valstijoje – ši arka yra tarsi valstijos simbolis ir jos piešinys yra ant valstybinių mašinų numerių. Visgi, skaitėme, kad vaizdas turėtų būti puikus.
Buvo labai karšta diena ir rytą jau buvome atlikę žygį kitame parke. Tačiau buvome tvirtai pasiryžę, kad Arches dar aplankysime ir pamatysime tą nelemtą arką. Kilome į didelę įkaitusią uolą, grūdomes per mases žmonių. Kelias neprailgo ir gana greitai pasiekėme tikslą. Arka buvo gana graži. Visgi, mane žavėjo ne ji. Vaizdai už jos ir aplink ją – tai buvo dar geresnis žygio pabaigos taškas. Pačios arkos net nufotografuoti nebuvo įmanoma be šalia stovinčių žmonių. Į eilę net nelindome. Pasisukiojome aplink ir movėme atgal.
…apie žygį>
Vakarus leisdavome prie savo palapinės, bandydami fotoaparato naktinio fotografavimo galimybes ir besišildydami maistą ant ugnies. Dangus virš mūsų kempingo buvo nuostabus – žvaigždės, paukščių takas ir virš palapinės pakabinti Didieji Grįžulo ratai.
